 |
  |
|||||
 |
 |
 |
 |
 |
||
|
|
||||||
|
Mokslininkai mano, kad vanduo – gyva substancija, turinti atmintį ir
galinti gydyti... Prieš kelerius metus japonų mokslininkas Emoto Masaru pateikė
stulbinamus rezultatus – vanduo gali sugerti, laikyti ir perduoti informaciją
apie tai, kas aplinkui vyksta.Vandens molekulės susijungia į klasterius – atminties kekeles, į jas vanduo „užrašo“ informaciją. Vienoje molekulėje yra iki 440 tūkstančių informacijos plokštelių. Jei vanduo sugeria pozityvią informaciją, jis įgauna gydomųjų savybių, o jei sugeria negatyvias emocijas – „nuodija“. Mokslininkai mano, kad teigiamai vandens struktūrą veikia meilės, dėkingumo žodžiai, o neigiamai – neapykanta ir abejingumas. Su E. Masaru teiginiais sutinka profesorius iš JAV R.Rojus. Jis klasterius pavadino vandens nervų sistema, turinčia atmintį. Rusų mokslininkas Zeninas tyrė vandenį, ir pasirodo, kad tam tikromis sąlygomis vandenyje atsiranda klaratai - 912 molekulių junginiai, kurie išsilaiko iki kelių valandų. Jų elektros laidumą galima keisti, pvz, jei į vandenį įdėti net ir labai mažą kitos medžiagos kiekį (1 molekulę, pvz) - klaratai perima jo elektromagnetines savybes. Po to mokslininkas pakvietė prie savo darbo ekstrasensus, liaudies medicinos atstovus (kurie nėra ypatingai gerbiami moksle), ir daugelis iš jų parodė, kad vien mintimis gali įtakoti vandens elektros pralaidumą. Zeninas aprašė vandenį, kaip medžiagą, turinčią struktūrą, tinkamą duomenų saugojimui - biologinis informacijos kaupiklis. Jis išskyrė dvi vandens atminties rūšis - pirminę ir ilgalaikę. Pirminė atmintis pasirodo po vienkartinės įtrakos ir tai yra pastebimas vandens struktūros pasikeitimas, ir naujo elektromagnetinio piešinio atsiradimas klaratų struktūroje. Ilgalaikė atmintis - tai pilnas struktūrinių elementų matricos pasikeitimas, įtakotas ilgalaikės informacinės įtakos. Tai yra, kad suformuoti tam tikrą vandens struktūrą, nereikia būti ekstrasensu - pakanka tam tikrą laiką išlaikyti emociją. 
Vanduo gali suteikti mums labai vertingos informacijos. Jis skatina mus pažvelgti į savo gelmes. Vandens veidrodyje mūsų atspindys nuostabiai tyras, krištolinis. Žinome, kad žmogaus gyvenimas tiesiogiai susijęs su vandens kokybe tiek mūsų viduje, tiek mus supančioje aplinkoje. Šiame straipsnyje naudojamos nuotraukos ir informacija iš kūrybingo ir fantastiško tyrinėtojo Masaru Emoto (Japonija) mokslinio veikalo. Savo knygoje jis rašo " Jeigu abejojate tuo, kad jūsų mintys veikia viską jūsų viduje ir aplinkui jus, čia pateikiama informacija ir fotografijos iš esmės pakeis jūsų nuomonę ir įsitikinimus". Mr. Emoto darbas pateikė aiškius įrodymus, kad vibracinė žmogaus energija, mintys, žodžiai, idėjos ir muzika veikia molekulinę vandens struktūrą. To paties vandens, kuris sudaro daugiau kaip 70% subrendusio žmogaus kūno ir padengia tokio paties dydžio žemės plotą. Vanduo yra visos gyvybės Žemės planetoje šaltinis, jo kokybė gyvybiškai svarbi visoms būtybėms. Kūnas labai panašus į kempinę, sudarytą iš trilijonų mažyčių, pripildytų skysčio kamerų, vadinamų ląstelėmis. Mūsų gyvenimo kokybė neatsiejama nuo mūsų vandens kokybės. Vanduo - nepaprastai tąsi, lengvai formuojama medžiaga. Jo fizinis pavidalas greitai prisitaiko prie aplinkos. Tačiau kinta ne tik vandens išorė - keičiasi net jį sudarančių molekulių forma. Aplinkos energija arba vibracijos keičia vandens molekulių pavidalą. Šia prasme aplinka atsispindi ne tik vandens paviršiuje, bet ir jo molekulinėje sturktūroje. Mr. Emoto fotografinės technikos pagalba vizualiai užfiksavo molekulinius vandens pakitimus. Jis sušaldė vandens lašelius, o po to ištyrė juos tamsaus lauko mikroskopu, turinčiu galimybę fotografuoti. Jo darbas aiškiai pademonstravo molekulinės vandens struktūros įvairovę ir aplinkos poveikį šiai struktūrai. Sniegas krenta ant žemės daugiau kaip kelis milijonus metų. Kaip žinome, kiekvienos snaigės pavidalas ir struktūra yra unikalūs. Sušaldžius vandenį ir nufotografavus jo struktūrą, kaip padarė Mr. Emoto, galime gauti stebėtiną informaciją apie vandenį. Mr. Emoto atrado daugybę stulbinančių skirtumų iš įvairių vietovių paimto vandens kristalų struktūroje. Neliestų kalnų upokšnių ir šaltinių vandens kristalai pasižymi gražiu geometriniu „dizainu". Užterštas ir nuodingas vanduo industrinėse ir gausiai apgyvendintose vietovėse, užtvenktas ar užsistovėjęs vandentiekių vanduo - visai kitoks. Jo kristalinė struktūra deformuota ir padrika.  
|
|
||||||||||||||||||||||||
