TV komentarai ir publikacijos
Į Braziliją — laukdami stebuklo
Staipsnio autorė: Asta BUITKUTĖ
Straipsnis ir nuotraukos iš:
http://www.lrytas.lt
Vėžys, AIDS, kitos rimtos sveikatos problemos. Jų kamuojami piligrimai iš viso
pasaulio keliauja į nedidelį Brazilijos miestelį Abadianiją. Ligonių paskutinė
viltis — netradicinius metodus taikantis gydytojas Joao de Deusas,
prisistatantis „John of God“ (Johnas nuo Dievo).
Daugybė lankytojų iš viso pasaulio ir šimtai iš lūpų į lūpas perduodamų istorijų
apie stebuklingus pagijimus. Kas tai — meistriškai akis dumiančio šarlatano ar
stebukladario darbas?
Kaip paslaptingam gydytojui pavyksta operuoti be skausmo? Kas yra jo atliekamos
nematomos operacijos?
Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškojo LNK laidos „Nuo... iki...“ žurnalistė
Giedrė Talmantienė, į Braziliją išsiruošusi kartu su jau ne pirmą kartą Johno
pagalbos ieškančiais lietuviais.
Ilgai lauktas susitikimas
Dėl interviu su stebuklinguoju gydytoju LNK laidos kūrybinė grupė derėjosi
maždaug dvejus metus.
Į Braziliją žurnalistams vykti pasiūlė lietuvis Olegas, kuris pats dėl įvairių
priežasčių ne kartą lankėsi pas Johną nuo Dievo ir per jo padėjėjus aiškinosi,
kokių leidimų reikia, kad gydymus būtų galima filmuoti.
„Brazilija — ne Europa, kur pažadas reiškia, kad viskas taip ir bus. Tarėmės per
Olegą. Tačiau net kai atrodė, kad viskas sutvarkyta, nuvykę į vietą sužinojome,
jog turime gauti leidimą ir iš Johno. Be to, visus popierius turėjo patvirtinti
vietos notaras“, — pasakojo G.Talmantienė.
Brazilai žurnalistams nekėlė jokių ypatingų reikalavimų — buvo leidžiama
filmuoti iš bet kurios pasirinktos vietos ir prieiti taip arti, kaip norisi.
„Neleido filmuoti tik vadinamųjų nematomų operacijų, nes joms reikalingas
susikaupimas ir speciali energija. Bet kol mes to nežinojome, vieną tokių
operacijų nufilmavome, nes paprasčiausiai nepastebėjome, kad ji vyksta“, —
prisiminusi šypsojosi G.Talmantienė.
Operacijos be nuskausminamųjų
Žurnalistė į Abadianiją — gyvenvietę Brazilijos viduryje, nuo šalies sostinės
Brazilijos esančią mažiau kaip už 100 kilometrų, vyko skatinama smalsumo. Ji
buvo nusiteikusi būti stebėtoja.
Tačiau tam, kas vyksta Šv.Ignoto namuose, kuriuose šimtus nelaimėlių per dieną
priima garsusis Johnas nuo Dievo, nebuvo įmanoma likti abejingai.
Pas paslaptingąjį gydytoją kiekvieną rytą traukia būriai baltai apsirengusių
žmonių. Balta spalva nėra privaloma, tačiau ji esą lengviau praleidžia teigiamą
energiją.
Susirinkusieji savo problemas surašo ant lapelių ir kantriai laukia eilėje. Vos
kelias akimirkas palaikęs žmogaus ranką, Johnas duoda atsakymą — skiria matomą
arba nematomą operaciją, liepia ateiti kitą kartą arba visai atsisako padėti.
Johno gydymas nieko nekainuoja. Vienintelis ligonių rūpestis — patiems atvykti į
Braziliją ir susirasti pastogę. Miestelyje veikia keli viešbučiai, išsinuomoti
būstą galima ir pas gyventojus.
Nei pacientų turtai, nei įtaka visuomenėje stebukladariui nedaro jokio įspūdžio.
Jau ne pirmą kartą jis atsisakė padėti turtingai rusų kilmės dainininkei iš JAV,
kuri už gydymą buvo pasiryžusi gausiai atsilyginti.
Tie, kuriems vis dėlto paskirtos matomos operacijos, sulaukę savo eilės atsisėda
į kėdę ar atsiremia į sieną. Johnas juos pjausto, išima auglius ir siuva be
jokių nuskausminamųjų vaistų.
Operuojami ligoniai atrodo atsipalaidavę, jie tikina nejaučiantys skausmo. Po to
jie palydimi į pooperacinį kambarį ir tik po kurio laiko pajunta, kad kažkas jų
kūne pasikeitė.
Per vadinamąsias nematomas operacijas, atrodo, nieko nevyksta. Susirinkusieji
tiesiog sėdi ramiai užsimerkę. Tačiau tokia procedūra yra dar sudėtingesnė, po
jos žmogus turi laikytis tam tikrų nurodymų — daug ilsėtis, atsisakyti mėsos,
lytinių santykių, alkoholio.
„Mačiau viską savo akimis iš arti, bet negaliu paaiškinti. Iki šiol nesupratau,
kaip žmonės nejaučia skausmo. Prieš operaciją ligoniai nėra specialiai ruošiami
— jie atsistoja prie sienos ir leidžiasi pjaustomi.
Po visko, ką mačiau, pačiai savo kailiu išbandyti Johno operacijų nekilo noro.
Nemanau, kad reikia daryti tokius dalykus vien dėl eksperimento. Tam turi būti
svarbi priežastis“, — sakė G.Talmantienė.
Pagalbos ieško ir lietuviai
„Nuo... iki...“ kūrybinė grupė į Braziliją vyko su 15 lietuvių grupe. Ne visi
piligrimai sutiko filmuotis.
Temą laidai pasiūlęs Olegas šį kartą vyko, nes norėjo padėti sunkiai sergančiai
17-metei, kuriai medikai dėl ypač sunkios būklės pačiai uždraudė leistis į
kelionę.
Pasirodo, Johnas gali atlikti gydymą ir per atstumą, naudodamas kitą žmogų kaip
mediumą. Pirmą kartą Olegas Abadianijoje lankėsi kartu su vėžiu sergančia teta,
kuri vėliau pasveiko. Sunkiai sirgusi mergina, kuriai Olegas bandė padėti,
neišgyveno.
Kita lietuvė — Danijoje gyvenanti Jolanta į Braziliją vyko taip pat ne pirmą
kartą. Moteris tiki, kad dar po kelių apsilankymų jos nejudantis dvejų metų
sūnus Denas, kenčiantis nuo epilepsijos, išgis.
Moteris lankėsi pas daugybę gydytojų, domėjosi ir netradiciniais gydymo
metodais. Niekas negelbėjo. Dabar visas viltis ji deda į Johną.
Jolanta nekalba apie tai, kokių savo sūnaus sveikatos pokyčių pastebi po
apsilankymų pas stebuklingąjį gydytoją. Ji ketina prabilti tik tada, jeigu Denas
visiškai pasveiks.
G.Talmantienė tarp atvykėlių matė ir fanatikų, kurie alpsta vos išvydę gydytoją,
ir skeptikų, netikinčių stebuklais. Visus juos į Braziliją atvedė neviltis.
„Pati tikiu tradicine medicina. Tačiau suprantu tuos, kurie keliauja pas Johną.
Aš taip elgčiausi, jei būčiau viską išbandžiusi ir netekusi vilties.
Be to, Johnas neskatina atsisakyti tradicinio gydymo, priešingai — pacientams
liepia vykdyti medikų nurodymus“, — įspūdžius apibendrino tris savaites
Abadianijoje praleidusi G.Talmantienė. ‘
Pats gydosi pas medikus
Interviu LNK laidai Johnas nuo Dievo prisipažino, kad prireikus pats kreipiasi į
medikus ir pasitiki jų kompetencija.
Gydytojai ne kartą iš arti stebėjo, kaip Johnas atlieka operacijas, ir
patvirtino, kad tai yra tikra. Bet nė vienas medikas negalėjo paaiškinti, kodėl
brazilo pacientai nejaučia skausmo.
Pats Johnas taip pat nedaug gali pasakyti apie savo sugebėjimus. Vyras tikina
neprisimenantis, ką daro ligoniams, nes esąs tik mediumas, per kurį veikia
šventieji, mirusių gydytojų dvasios ir net Dievas.
Johnas žmones pradėjo gydyti jaunystėje. Jis buvo ne kartą suimtas, mat
įstatymai draudžia gydyti neturint licencijos.
„Brazilai suderina spiritizmą ir krikščionybę. Žmonės nemato nieko bloga, jei
pasimeldę bažnyčioje užsuka pas ekstrasensą ar mediumą“, — pasakojo
G.Talmantienė.
Žurnalistė įsitikinusi, kad viltį praradusiems ligoniams jėgų suteikia tikėjimas
Johno galiomis. Teigiamai veikia ir grynas Abadianijos oras, ramybė,
stiprinantys vaisių kokteiliai.
Išeivio iš Rusijos istorija
G.Talmantienei Brazilijoje teko stebėti ir daugiau keistų dalykų. Paslaptingų
ritualų kūrybinė grupė nufilmavo ir viename apleistame name, o istorijų apie
stebuklingus išgijimus galima išgirsti visur.
Vietinių žmonių paraginta žurnalistė susitiko su Simonu — emigrantu iš Rusijos,
kuris tikina pats išsigydęs vėžį.
Prieš dešimt metų pirmą kartą į Braziliją atvykęs vyras suprato, kad Johnas
nedalija stebuklingų piliulių, kurios išgydo visam laikui. Tam, kad įveiktum
ligą, turi keisti gyvenimo būdą.
Su vėžiu Simonas kovojo, kaip daugeliui pasirodytų, netradiciniais būdais:
pasninku, maldomis bei raudonos spalvos rūbais. Ši spalva esą turi ypatingos
energijos.
Pasveikęs 63 metų vyras dabar gyvena Abadianijoje, turi čia vilą, viešbutį ir
tikina esąs visiškai laimingas.
Magiška tikėjimo galia?
Grįžusi į Lietuvą G.Talmantienė toliau ieškojo atsakymo į klausimą, kas padeda
žmonėms kovoti su nepagydomomis ligomis.
21 metų Renata trykšta grožiu, seksualumu ir puikia nuotaika.
Nuotraukos, kuriose ji — vien su prabangiais apatiniais rūbais, puošia erotinio
kalendoriaus puslapius.
Ilgi šviesūs plaukai fotografijose — perukas. Dėl trumpesnių plaukų šukuosenos
jai teko aiškintis ir vieno grožio konkursų organizatoriams: mergina juos
įtikino, kad trumpesni plaukai jai labiausiai tinka.
Iš tiesų Renata savo ilgas garbanas paliko ligoninės onkologijos skyriuje, kai,
būdama vos 14 metų, gydėsi kraujo vėžį.
Po kelerių metų kovos su liga dabar jauna moteris pas medikus lankosi tik
pasitikrinti sveikatos.
„Tikėjau, kad pasveiksiu. Tikiu, kad artimųjų šiluma ir palaikymas padeda
ištverti“, — patirtimi dalijosi Renata. Ji iki šiol kas vakarą prašo Dievo
suteikti jai stiprybės.
Tikėjimo galios neneigia ir kailių karaliene tituluojama verslininkė Nijolė
Veličkienė, kuri jau metus kovoja su antros stadijos gimdos kaklelio vėžiu.
Neseniai 60 metų jubiliejų atšventusi kailių salono „Nijolė“ įkūrėja ir vadovė
dar negali pasigirti, kad jau viskas praeityje, tačiau tiki pasveiksianti.
„Daug padeda vidinis nusiteikimas. Aš palaikiau save, o mane palaikė maldos.
Reikėjo įteigti sau, kad dar nemiriau, kad yra vilties, tada tuo įtikinau ir
artimuosius“, — savo stiprybės paslaptį atskleidė N.Veličkienė.
Verslininkė pridūrė, kad svarbi ir gydytojų pagalba.
Medikai vertina skeptiškai
Medikai skeptiškai vertina netradicinius vėžio gydymo būdus. Žinoma onkologė
profesorė Laima Griciūtė nėra girdėjusi atvejo, kad žmogus savo jėgomis
išsigydytų vėžį.
56 metus tyrinėjanti šią ligą gydytoja įsitikinusi, kad vien tikėjimo ir noro
neužtenka.
Vis dėlto ji žino, kad mokslininkai jau pastebėjo ryšį tarp emocijų ir ligos.
Teigiami jausmai stiprina imunitetą ir gerina savijautą, o bloga nuotaika
sveikatą gali pabloginti.
Kaip iš tiesų veikia šis mechanizmas ir ar įmanoma vien pozityviomis mintimis
bei tikėjimu išsigydyti sunkias ligas, mokslas dar tik aiškinasi.
