Į Brazilijos miestelį Abadiania atvyksta tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Kaskart sutinku vokiečių, australų, prancūzų, japonų, korėjiečių, kanadiečių, amerikiečių, rusų... Atvykusieji būna labai įvairaus amžiaus ir skirtingų būsenų. Bet visus jungia vienas bendras noras – pasveikti ir tobulėti dvasiškai bei fiziškai.

   Casa centras įkurtas 1979 metais. Jis veikia 7-ias dienas per savaitę ir gydymas jame nemokamas. Sesijos su Joao Texeira vyksta trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais rytais ir vakarais.

   Abadianijos miestelyje yra daug viešbučių, kelios kavinukės, nemažai suvenyrų ir drabužių parduotuvėlių, valiutos keitykla, bankas, interneto svetainės.

   Viešbutukai labai primityvūs, jiems tikriausiai pasaulio lygiu negalėtų būti suteikta nei viena žvaigždutė. Mažose kambarėliuose ant plytelėmis klotų grindų parastai stovi tik lova, spinta ir staliukas.       Nenustebkite, kad languose neišvysite stiklų, o tik groteles ir sietuką nuo vabzdžių.

   Atvykę į Abadianiją Jūs susiduriate su daugybę naujovių, kurias Jūs turite suprasti ir, svarbiausia, adaptuotis prie aplinkos. Žmonės paprastai pasimeta susidūrę su ilgomis ir painiomis    Casos taisyklėmis ir instrukcijomis, greitai judančia eile pas Joao, operacijomis... Nieko nuostabaus, nes tai mūsų akimis visai kitas pasaulis. Abadianijoje paprastai bendraujama portugališkai ir angliškai, tačiau atvykusiųjų tarpe galite išgirsti pačių įvairiausių kalbų.

   Mano pagrindinis darbas yra padėti Jums susigaudyti šioje naujoje aplinkoje, priimti Casos pagalbą, keisti save bei dirbti su savo praeities baimėmis, nuoskaudomis ir stereotipais. Po truputi atsikratydami savo praeities bagažo sunkios naštos, Jūs atsiveriate naujos galimybėms ir su Jūsų fiziniu kūnu, charakteriu , likimu vyksta pokyčiai. Savo kelionių metu esu matęs daug ašarų ir nusivylimų, pykčio protrūkių, kuomet žmogus iš karto negauna to, ko tikisi. Žmonės užduoda klausimus, kodėl vieni jau sveiksta, o aš dar ne, kodėl kitiems jau paskirtos operacijos, o aš dar jų negaunu... Mūsų darbas yra nuolatos stebėti žmones ir visuomet turėti reikiamus atsakymus, neleidžiant baimei, kuri, beje, yra didžiausias stabdis gydymo procese, išsiplėtoti, padėti atrasti save ir vidinį tikėjimą pokyčiais ir Kūrėju.

   Casa centre rūpinamės žmonėmis lydėdami juos pas Joao, į operacijas. Daugeliui tenka nuolatos vertėjauti. Supažindinama su taisyklėmis, padedama suvokti jų reikšmingumą ir svarbą. Pasirūpinama ir visais buitiniais klausimais. Grupės nariai apgyvendinami A klasės apartamentuose, parūpinamas 3-ių kartų per dieną maitinimas, transportas(apie tai plačiau skaitykite sklityje „Paslaugos bevykstant“).

   Daugeliui iškyla klausimas: kodėl vykstama tokiam ganėtinai netrumpam laikui – 3-ims savaitėms? Casa centras rekomenduoja būti ne trumpiau kaip 14-a dienų. Savo kelionių metu pastebėjau, kad būtent tiek laiko reikia žmonėms pilnai adaptuotis aplinkoje ir suvokti visą gydymą ir jo esmę. O kas tuomet? Namo? Atvykęs žmogus pirmąją savaitę paprastai būna atsipalaidavęs, labiau domisi aplinka, o ne gydymu Casa centre, viską tirinėja, susipažįsta su aplinkiniais. Pirmąją savaitę žmonėms paprastai iškyla šimtai klausimų. Antroji savaitė jau būna visai kitokia. Žmonės vis dar turi galybę klausimų, bet jie paprastai būna jau visai kito lygio, susiję su vidiniais pokyčiais, gydymu, meditacijomis. Ir tik trečią savaitę žmonės Casos pagalbą paprastai išnaudoja maksimaliai, priimą informaciją samoningai, labiausiai koncentruojasi ties savimi, pradeda suvokti savo minčių ir veiksmų reikšmę. Ir kaskart aš išgirstų malonią frazę: „Kaip gerai, kad mes dar neišvykstame...“