 |
  |
|||||
 |
 |
 |
 |
 |
||
|
|
||||||
|
Pries 10 metų susirgau krūties vežiu. Smūgis buvo didžiausias, man buvo tik 38 metai. Bet aš kažkodėl visiškai neabejojau, kad pasveiksiu. Tradicinė medicina padėjo ir aš gavau 10 metų pilnaverčio gyvenimo. Bet pasirodo, kad liga manes neapleido, pernai buvo rastos metastazės plaučiuose ( taip vadinamos snaudžiančios, latentinės). Optimizmo liko visai mažai, nes internetas, literatūra ir statistika nieko gero nežadėjo. Gavau 8 kursus chemoterapijos. Buvo nelengva. Supratusi, kad tada, pries 10 metų, ne viską supratau, ne viską padariau, gal ne visai teisingai suvokiau likimo duotą pamoką, pradėjau ieškoti netradicinių šios ligos gydymo būdų. Atsitiktinai sužinojau, kad Olegas Orlovas organizuoja kelionę į Braziliją, ten yra mediumas, kuris daro stebuklus. Svarsčiau neilgai, tiesiog pasitikėjau intuicija. Brazilija… Abadiania… Važiavau tikėdamasi, kad Joao, kaip burtininkas, padarys taip, kad liga pasitrauktu. Atrodė viskas aišku – padės-patikėsiu, nepadės – ka gi, ne pirmas kartas. Bet pasirodo viskas ne taip paprasta. Vėliau supratau, kad Abadiania - ypatinga vieta. Čia prarandi laiko suvokimą. Tiesiog gyveni ir nežinai, kiek praejo nuo to, kai palikai savo namus, savo artimuosius. Pilnai pasineri į kažkokį visai kitokį gyvenimą, tavo siela atsiveria ir nepaprastai lengvai suvokia tai, kas iki šiol buvo taip neaišku. Ateina beribis tikėjimas Dievu, žmoniu gerumu. Vėl pajunti, koks nuostabus yra mūsų pasaulis. Kaip vaikystėje džiaugiesi kiekviena akimirka. Apima visiška ramybe. Žinai, kad Dievas yra čia pat, šalia, tavyje, kiekviename geriamojo vandens lašelyje. Iš šios kelionės parsivežiau visai kitą supratimą apie žmogaus ir jo sielos galias ir visiška ramybę. Pasikeitė net bendravimas su artimaisiais. Netrukus turėjau nueiti pas gydytjus, reikejo atlikti būtiniausius tyrimus. Anksciau važiuodavau į onkologijos kliniką, kaip ant ešafoto, apimdavo nerimas, bijodavau gauti vis blogesnius rezultatus ( kas serga šia liga, mane supras). Šį kartą buvau nepaprastai rami. Ir rezultatai manes neapvylė – markeris sumažejo, pleuroje praktiškai neliko skysčių, kvepavimas tapo visiškai normalus. Jaučiuosi puikiai, pilna jegų , tikėjimo ir naujų planų. Aš dekinga Abadianijai, Joao, Olegui už gražnta viltį. Žinau, kad dabar aš turiu ateitį, Būtinai pasveiksiu! Būtinai dar nuvažiuosiu į Abadianią! P.s. Olegai, dar kartą dėkoju už pagalbą, rūpestį ir Jūsų gerą širdį. Pagarbiai, Jelena Be žodžių laiminga ir dėkinga visiems, kad čia buvau, sutvirtėjau, subrendau ir kitaip mano mintys formuojasi, kitaip pradėjau mąstyti, galvoti ir įvertinti šį gyvenimą. Dėkoju Olegui už tai, kad jis yra. Dėka jo aš esu laiminga, super laiminga ir sveika. Joao – tai stebuklas!Tai žodžiais neapsakoma. Reikia čia tiesiog pabūti.... Su pagarba, Adolfina  
|
|
||||||||||||||||||
